Yra žmonių, kurie investuoja į nekilnojamąjį turtą, kad pakeltų jo vertę. Yra tokių, kurie stato fontanus, sodina gėlynus ar tvarko žolynus. O yra mūsų bendrija – vizionieriai, pralenkę laiką ir logiką. Už kuklius 59 067,25 € iki 2024 pabaigos mes įsigijome tai, ko nepamatysi jokiuose kraštovaizdžio architektūros žurnaluose – autentišką, natūralistinio chaoso kompoziciją, kur ruduoja ne tik veja, bet ir gyventojų viltis.
Dekoratyvinės žolės? O taip, bet čia jos gyvena savo gyvenimą – džiūsta, virsta, lūžta. Modernus dizainas: šiek tiek džiovintų šiaudų, trupučio piktžolių (net usnis pavyko išauginti!), atsitiktiniai skaldos lopai, pro kuriuos žvilgčioja žemė. Visa tai primena švelnų priminimą, kad gyvenimas yra trapus, o mūsų kiemo estetika – dar trapesnė.
Vejos būklė? Čia jau tikri minimalistai pasireiškė. Vietoj žaliuojančio kilimo – išmėtytos žolės salelės ant kietos, nuvargusios žemės. Tarsi kažkas bandė sėti, bet paskui persigalvojo – o gal viskas čia ir suplanuota? Gal tai konceptualus projektas „Sugrįžimas į dykumą“?
Ir visa tai už beveik 60 tūkstančių. Tokios sumos galėtų pavydėti net prabangūs viešbučiai, kuriuose už tą patį plotą nupjaunama, patręšiama, aeruojama ir, žinoma, nereikia stebėti, kaip usnis demonstruoja savo gyvybingumą tarp brangiai pirktos skaldos.
Bet ramiai – galbūt mes tiesiog nesuprantame šiuolaikinio kraštovaizdžio. Gal šie džiūstantys kerai ir skylėta veja simbolizuoja bendrijos skaidrumą.