Mėnuo: 2025 balandžio

Po kelerius metus trukusių įtemptų teisminių procesų ir tyliai besikartojančių pritarimo gestų, požeminio parkingo gyventojai pasirašė taikos sutartį su perdangos vamzdžių savininkais. Sutarties tikslas – oficialiai įteisinti nuolatinį vandens lašėjimą kaip „natūralų infrastruktūros reiškinį“, kuris neturi būti vertinamas kaip defektas ar pažeidimas.

Pagrindinis taikos proceso veidas – Felicija. Priimtas sprendimas užtikrino, kad visos pasekmės dėl kiaurų perdangų teks ne rangovui, o patiems savininkams, kurie ateityje turėtų patys rūpintis „kokybiškai įrengtų” konstrukcijų remontu ir tvarkymu.

Nuo 2018 metų požeminės parkavimo aikštelės perdangoje fiksuojamas vandens pratekėjimas.

Laikui bėgant paaiškėjo – tai ne laikina problema, o ilgalaikis defektas, kurio niekas iš esmės nesprendė. Užuot gynus savininkų interesus ir ieškojus esminių sprendimų, buvo pasirašyta „taikos“ sutartis, kuri realiai tapo ne sprendimu, o atsakomybės atsisakymu ir išvengimo priemone.

Šiandien konstrukcija toliau gadinama – vanduo ir drėgmė daro savo darbą. O kartu su ja žala tyliai kaupiasi ir mūsų bendram turtui. Laiko buvo daug. Veiksmų – mažai. Išlaidos – neišvengiamos.

Kai kurios „taikos“ sutartys brangesnės už bet kokį teismą, bet visada pigesnės rangovui.

Kol šios problemos sprendimas lieka atidėtas, atsiranda laiko naujai veiklai kitur – pavyzdžiui, įsteigta „verstapenio draugija”, kuri galimai maskuoja impotentinį neveiklumą. Tokie sprendimai netiesiogiai atskleidžia, kokie prioritetai yra pasirenkami. Vanduo vis dar teka, o kartu su juo – ir bendro turto vertė.