Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės yra padidintos rizikos zonos, kur benzino nuotėkis ir savavališka elektros instaliacija sukuria realų sprogimo pavojų. Benzino kvapas šiose erdvėse nėra tik nemalonus pojūtis – tai fizinis įrodymas, kad ore tvyro degiosios medžiagos.
Garų fizika: nematomas sluoksniavimasis
Benzino garai pasižymi savybėmis, kurios požeminiame parkinge tampa kritinės:
-
Tankis ir kaupimasis: Benzino garai yra sunkesni už orą, todėl jie niekada nekyla į viršų. Jie „teka“ grindimis, kaupiasi žemiausiose vietose, nuotekų latakuose ir kampuose. Net jei stovėdami jaučiate tik silpną kvapą, grindų lygyje koncentracija gali būti pasiekusi sprogumo ribą.
-
Sprogioji aplinka: Sprogimui įvykti pakanka, kad benzino garų koncentracija ore pasiektų 1,4 proc. Savavališkai įrengtos krovimo stotelės dažnai montuojamos neatsižvelgiant į šias zonas, o jų kabeliai tiesiami per vietas, kur garų kaupimosi tikimybė didžiausia.
-
Stagnacija: Požemiuose ventiliacija dažnai yra nepakankama. Be priverstinio oro maišymo garai gali tvyroti valandų valandas, laukdami menkiausio uždegimo šaltinio.
Kvapas – nepatikimas saugos rodiklis
Pasikliauti uosle yra pavojinga klaida. Žmogaus uoslė greitai adaptuojasi prie kvapų, todėl po kelių minučių buvimo aikštelėje benzino kvapas gali tapti nepastebimas, nors pavojus išlieka tas pats. Be to, savavališkai įrengta krovimo stotelė krovimo metu generuoja šilumą, kuri tik spartina išsiliejusio kuro garavimą.
Detonacijos mechanizmas
Dauguma savavališkai įrengtų įkrovimo prieigų nėra hermetiškos ir neturi apsaugos nuo kibirkščiavimo.
-
Elektros lankas: Įjungiant krovimo jungtį arba įvykus trumpajam jungimui, susidaro elektros lankas.
-
Kibirkščių kritimas: Kadangi stotelės tvirtinamos prie kolonų, bet kokia techninė kibirkštis krenta žemyn – tiesiai į tą zoną, kurioje susikaupę sunkesni už orą benzino garai. Tai akimirksniu sukelia tūrinį sprogimą.