Mūsų kiemas visada buvo tarsi mažas rojaus kampelis. Čia žydėjo gėlės, o darže augo įvairiausia daržovės ir vaisiai. Vasarą kiemas skendėjo saulės spinduliuose, o žiemą jį puošė balta sniego paklodė. Tačiau laikui bėgant mūsų norai ir poreikiai keitėsi.
Pradėjome svajoti apie dar didesnį ryšį su gamta. Norėjome ne tik auginti daržoves ir vaisius, bet ir laikyti gyvūnus. Ėmėme svarstyti galimybę įkurti gyvulininkystės ir paukščių ūkį, kuris suteiktų mums šviežių produktų ir leistų gyventi dar arčiau gamtos ritmų.
Pirmiausia pradėjome nuo mažų žingsnelių. Įrengėme nedidelę vištidę ir keletą avilių. Netrukus kieme lakstė vištos, o avilys dūzgė nuo bičių. Džiaugėmės šviežiais kiaušiniais ir medumi, o stebėti gyvūnus tapo kasdieniu malonumu.
Vėliau nusprendėme įsigyti ožką ir triušius. Ožka aprūpino mus pienu, o triušiai – mėsa. Kiemas tapo gyvybingas, kupinas gyvūnų klegesio ir gamtos džiaugsmo.
Be gyvulininkystės, norėjome puoselėti ir kaimo vaizdus. Kieme pasodinome vaismedžių ir krūmų, įrengėme daržą su įvairiomis daržovėmis. Taip pat pastatėme medinę pavėsinę, kuri tapo jaukia poilsio vieta.
Mūsų kiemo metamorfozė sulaukė kaimynų dėmesio. Kai kurie iš jų taip pat pradėjo auginti gyvūnus ir puoselėti kaimo vaizdus. Taip mūsų kiemas tapo ne tik mažu ūkiu, bet ir bendruomenės centru, kur žmonės galėjo dalintis patirtimi ir džiaugtis gamtos artumu.
Gyvulininkystės ir paukščių ūkis ne tik suteikia mums šviežių produktų ir džiaugsmą stebint gyvūnus, bet ir moko atsakomybės, rūpesčio gamta ir pagarbos gyvybei. Kiemas tapo vieta, kur galime pabėgti nuo miesto šurmulio ir atrasti ramybę gamtos apsuptyje.
Džiaugėsi susirinkusios senės, o seniai pasislėpę už tujų tvorų rūkė ir mėtė nuorūkas ant žemės. Gyvulių ūkio kiaulė Felicija visus stebėjo ir vertino psichikos sveikatą. Kiaulės gali viską, kaip George Orwell’o knygoje.