Felicija, pagrindinė kiaulė, stebi kitus sėjančius žolę. Jos akys klaidžioja per lauką, apimdamos kiekvieną dirbantį „gyvūną”. Ji pastebi, kaip sunkiai visi dirba, ir jaučia pasitenkinimą savo, kaip „lyderės”, vaidmeniu. Ji užtikrino, kad visi „gyvūnai” turėtų pakankamai maisto ir pastogės, ir jie visi sunkiai dirba „bendram gėriui”.
Viską sudrumsčia klausimas. Praeina pro šalį ir klausia, kodėl nedėvi suknelės? Felicija galbūt nustebusi. Kodėl užduotas toks klausimas? Nekeista, kad į klausimą atsakoma teiginiu nuolat vengiant atsakymo. Greičiausia, tikrai save laiko moterimi, nors tarp dirbančių yra ir moteriškos lyties atstovių, kurioms adresuotas klausimas.
Ar Felicija susimąsto apie lyties tapatybę ir visuomenės normas. Gal ji bando parodyti, kad kiaulės gali būti tokios pat įvairios kaip ir žmonės?
Felicija lieka tik stebėti, kai kiti toliau sėja žolę. Ji supranta, kad pasaulis yra sudėtinga vieta, ir kad yra daug dalykų, kurių ji dar nežino. Ji pasiryžusi sužinoti daugiau apie pasaulį ir apie save.
Žinau, kad skaitai.
Trumpa situacija kelia keletą įdomių klausimų apie lyties tapatybę, visuomenės normas ir gyvūnų teises. Felicijos bandymas atsakyti į klausimą rodo, kad ji yra pripratusi prie tam tikrų elgesio normų. Kam atsiliepti „vyrui”, jeigu klausiamas apie moterišką drabužį?
Situacija taip pat gali būti interpretuojama kaip gyvūnų teisių komentaras. Felicija tik stebi, o kiti dirba „bendram gėriui”, tačiau jie vis tiek yra apriboti savo gyvūniškos prigimties paklusti „lyderiui”, kuris apsimetinėja boba.
Tikiuosi, kad kartu išbarstyti buvo ir Felicijos pelenai. Sena boba buvo.