Pasodinti augalus yra graži iniciatyva, tačiau jos grožis priklauso nuo tęstinumo. Augalai parke yra labiau kankinami nei puoselėjami ir prižiūrimi. Tokie vaizdai kelia liūdesį ir primena pasirodymą, panašų į teatrą iš okupacinio laikotarpio, kai „žabos-senės” ir eiliniai kolūkių pirmininkai siekė asmeninės naudos, kad išsaugotų savo šūdinas pozicijas.
Eilinių nevykėlių ir vidutinybių pilkoji masė apsimetinėjanti bobomis 🙂