Ankstyvą rytą kieme balkone pasirodė kaimo žaba. Ramiai, bet užtikrintai ji ėmė purtyti didžiulį kilimą. Dulkių debesys kilo aukštyn, leidosi žemyn ir pasklido aplinkui tarsi primindami, kad kiemas gyvulių ūkyje nesikeičia – čia veja visada tragiška, o „išpuoselėti” augalai apačioje dosniai patrešti kilimo dulkėmis. Pabaigusi savo ritualą, žaba tyliai grįžo į vidų, palikusi dulkes gyvuoti savo ritmu.
Kilimų žaba
