Po kelerius metus trukusių įtemptų teisminių procesų ir tyliai besikartojančių pritarimo gestų, požeminio parkingo gyventojai pasirašė taikos sutartį su perdangos vamzdžių savininkais. Sutarties tikslas – oficialiai įteisinti nuolatinį vandens lašėjimą kaip „natūralų infrastruktūros reiškinį“, kuris neturi būti vertinamas kaip defektas ar pažeidimas.

Pagrindinis taikos proceso veidas – Felicija. Priimtas sprendimas užtikrino, kad visos pasekmės dėl kiaurų perdangų teks ne rangovui, o patiems savininkams, kurie ateityje turėtų patys rūpintis „kokybiškai įrengtų” konstrukcijų remontu ir tvarkymu.